Kas skatina verslus ir jų savininkus įsitraukti į filantropines veiklas?

Su lėšų pritraukimu dirbantys darbuotojai nuolat  grįžta prie esminio savo veiklos klausimo: kaip kalbėtis su verslo organizacijomis, jų vadovais ir savininkais, kad sprendimas dėl paramos teikimo būtų teigiamas. Kokie yra veiksniai, skatinantys verslo savininkų asmeninį ir organizacijų įsitraukimą ir filantropijos veiklas?

Nusiimkime rožinius akinius: verslas ieško naudos

Akademinėje literatūroje išskiriama, kad verslo apsisprendimą dalyvauti filantropijoje gali lemti egoistiniai veiksniai, kai siekiama tiesioginės ar netiesioginės naudos verslui; egocentriniai, kai verslo dalyvavimas filantropijoje yra siejamas ne su tikslu gauti konkrečią naudą, bet ir dėl noro sustiprinti jau esamą ryšį su paramos gavėju; altruistiniai, kai dalyvavimas filantropijoje dažniausiai grindžiamas verslui atstovaujančio sprendimų priėmėjo asmeninėmis vertybėmis – noru dalintis sukauptomis gėrybėmis visuomenės labui ir nesiekiant jokio atlygio.

Tikrųjų verslo motyvų, o jie dažniausiai yra pragmatiniai, suvokimas yra pirmasis žingsnis sėkmės link. Kad ir kaip norėtume tikėti altruistinėmis verslo paskatomis, verslo įsitraukimas į filantropijos veiklas daugeliu atveju yra grindžiamas egoistiniais tikslais: siekiu pagerinti savo pelningumo rodiklius, pritraukti papildomai klientų, padidinti produktų paklausą, auginti pardavimų mastą ar pajamas, pagerinti įmonės įvaizdį ir t.t. Didžiausios įtakos apsisprendimui dalyvauti filantropijoje gali turėti tokie kriterijai, kaip: asmeninės sprendimų priėmėjo, atstovaujančio verslui, savybės, reklamai skiriamas biudžetas, industrija, kurioje veikia verslas, nevyriausybinių organizacijų veikla tam tikroje srityje.

Lemiamas veiksnys gali būti ir įmonės dydis bei sprendimo priėmėjo lytis: tyrimais nustatyta, kad vidutinio dydžio įmonės filantropijos veikloms skiria (procentine išraiška) daugiausiai finansinių resursų, o į filantropijos veiklas labiau linkusios įsitraukti verslus atstovaujančios moterys (įmonių aukščiausio lygmens vadovės, valdybų narės).

Empirinių tyrimų, kurie tyrinėtų veiksnius, skatinančius verslo savininkus asmeniškai įsitraukti į filantropijos veiklas, yra palyginus nedaug. Verslo atstovų (savininkų ir/ar vadovų), kaip atskirų individų, noras prisidėti prie filantropijos veiklų yra pasiskirstęs nuo egoistinių interesų (siekio kurti ekonominę naudą savo įmonei), kurie susiję su strateginiais ir/ar rinkodaros tikslais, iki altruistinių, kai įsitraukimas į filantropijos veiklas yra atsitiktinis ir spontaniškas.

Nuo teorijos prie praktikos: kas motyvuoja Lietuvos verslą ir jo savininkus?

Nustatyti veiksnius, skatinančius verslo savininkus įsitraukti į švietimo filantropiją Lietuvoje, buvo pagrindinis mano atlikto empirinio tyrimo „Veiksniai, skatinantys verslo savininkų įsitraukimą į  filantropiją Lietuvoje“ tikslas. Tam buvo apklausti 12 verslo savininkų iš skirtingo dydžio įmonių, veiklos sričių, rezidavimo valstybių, kurie yra įsitraukę̨ į švietimo filantropijos veiklas, t. y. skiria lėšas švietimui.

Ką parodė tyrimas? Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos verslo savininkų motyvacija prisidėti prie švietimo filantropijos veiklų Lietuvoje organizacijos lygmeniu nesiskiria nuo pasauliniame kontekste vyraujančių bendrųjų verslo filantropijos tendencijų.

Tarp organizacijų lygmeniu įsitraukti į švietimo filantropijos veiklas skatinančių veiksnių dominuoja egoistiniai veiksniai, tokie kaip: mokestinės lengvatos, organizacijos žinomumas, patrauklaus darbdavio įvaizdis, organizacijos socialinė atsakomybė, viešumas apie paramos veiklas vystančias organizacijas.

Iš altruistinių veiksnių, skatinančių verslo savininkus ir jų organizacijas prisidėti prie švietimo filantropijos veiklų, empiriniame tyrime nustatyti šie: rūpestis visuomenės gerove bei nacionalinės rėmimo tradicijos.

Verslo savininkus individo lygmeniu įsitraukti į švietimo filantropijos veiklas skatina altruistiniai, egocentriniai, egoistiniai veiksniai, kurie pasiskirstę tolygiai. Iš altruistinių veiksnių didžiausią įtaką turi noras prisidėti prie visuomenės gerovės didinimo; iš egocentrinių – vidinio pasitenkinimo jausmas; iš egoistinių – asmeninė gerovė.

Tyrimas atskleidė, kad verslo savininkės-moterys buvo aktyvesnės patirties dalinimusi apie verslo savininkų įsitraukimą į švietimo filantropijos veiklas organizacijos lygmeniu, ir priešingai, verslo savininkai-vyrai buvo aktyvesni dalindamiesi įžvalgomis apie įsitraukimą į švietimo filantropiją individo lygmeniu.

Iš kliuvinių, trukdančių įsitraukti į švietimo filantropiją, verslo savininkai įvardino nacionalinio ir individo lygmens priežastis, iš kurių dažniau minimi nacionalinio lygmens kliuviniai: tautinis identitetas, švietimo vizijos nebuvimas.

Praktiniai patarimai: daugiau įtraukties, bendradarbystės ir viešumo

Apibendrinus tiek mokslinę literatūrą, tiek pačių verslininkų išsakytas mintis pokalbių metu, organizacijoms, dirbančioms filantropijos srityje ir įtraukiančioms į ją ir verslo savininkus, rekomenduočiau:

  • Bendradarbiaukite, burkitės į asociacijas, ieškokite bendrų sąlyčio tikslų. Lietuvoje veikia daug paramos fondų, nevyriausybinių ir viešųjų̨ organizacijų, kurios vysto filantropijos veiklas Lietuvoje. Neretai tokių organizacijų veikla yra nukreipta į trumpalaikius tikslus ir nesukuria tvaraus indelio, kuris reikalingas kuriant pozityvius pokyčius. Inicijavus skirtingų krypčių asociacijų kūrimąsi ar kitokias bendradarbystės formas, atsirastų galimybė tokioms organizacijoms tarpusavyje reguliariai komunikuoti, dalintis patirtimi, glaudžiau bendradarbiauti su verslais bei jais atstovaujančiais sprendimų priėmėjais.
  • Kurkite filantropijos tradicijas, aktyviai įtraukdami verslo bendruomenę bei kitus visuomenės narius. Remiantis gerąja užsienio šalių praktika, svarbią įtaką filantropijos tradicijoms kurtis turi aktyvus visuomenės narių įtraukimas į filantropijos veiklas. Deja, dažnai organizacija savo veikloje kelia trumpalaikius tikslus – surinkti kuo didesnę paramą iš verslo subjektų, o ne megzti ilgalaikius partnerystės ryšius su jais. Taigi, savo veikloje planuokitės kuo daugiau iniciatyvų, kurios padėtų kurti nuoširdų, atvirą bei pasitikėjimu grįstą bendravimą su verslams atstovaujančių sprendimų priėmėjais (verslo savininkais, verslo savininkais-vadovais), edukuokite juos apie tokių veiklų kuriamą naudą ne tik visuomenės gerovei, bet ir jų verslams. Be to, į filantropijos veiklas reikėtų aktyviai įtraukti visuomenės lyderius bei nuomonių formuotojus, kurie padėtų kurti dalinimosi kultūros, mados reiškinį ne tik verslo bendruomenėje, bet ir apskritai visuomenėje.
  • Aktyviai komunikuokite ir nedarykite jokių nuolaidų veiklos skaidrumui. Remiantis tiek pasauline, tiek Lietuvos filantropijos praktika, paskatinti verslo sprendimų priėmėjus, jų verslus, kaip potencialius paramos davėjus, įsitraukti į filantropijos veiklas gali tik neabejotinas tokią veiklą vystančių organizacijų veiklos skaidrumas, nuolatinio grįžtamojo ryšio paramos davėjams teikimas bei, apskritai, vieša komunikacija visuomenei apie įgyvendinimą veiklą. Svarbu, kad filantropijos veiklas vystančios organizacijos nuo pat jų steigimo iki tikslų įgyvendinimo keltų aukščiausius skaidrumo standartus ir aktyviai apie tai komunikuotų ne tik su verslo savininkais, jų atstovaujamais verslais, kaip paramos davėjais, bet ir su paramos gavėjais bei plačiąja visuomene.
  • Įtraukite verslo savininkus į savanorystę – taip padidinsite savo organizacijų veiklos efektyvumą̨ ir rezultatyvumą̨. Viešojoje erdvėje vis dar vyrauja nuomonė, kad filantropijos veiklas vystančiose organizacijose trūksta žmogiškųjų išteklių, kurie sugebėtų efektyviai ir rezultatyviai vykdyti tokių organizacijų veiklas. Taip yra todėl, kad dažnai tokių įstaigų vadovų ir jų komandų nariai turi ribotas finansines galimybes pritraukti reikalingų kompetencijų ekspertus. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įžvalgiau išnaudoti populiarėjančios savanorystės reiškinį, kuris vis dažniau įkvepia verslo savininkus imtis savirealizacijos būtent skiriant laiką neatlygintinai veiklai. Būtent jie galėtų padėti filantropijos veiklas vystančioms organizacijoms įgyvendinti savo ilgalaikes vizijas ne tik dalyvaujant tokių organizacijų valdybose, kaip jau tampa įprasta, bet dedikuojant laiką savanorystei organizacijos kasdieninėje veikloje.

Išsamesnius tyrimo „Veiksniai, skatinantys verslus ir jų savininkus įsitraukti į filantropijos veiklas“ rezultatus pristatysiu bei savo sukaupta sėkminga praktine patirtimi paramos lėšų telkimo srityje pasidalinsiu 2021 m. rugsėjo 23 d. artėjančioje konferencijoje „Fundraising@LT. reSTART“.

Iki susitikimo!

Aneta Šlekytė-Kaminienė – tyrimo „Veiksniai, skatinantys verslo savininkų įsitraukimą į  filantropiją Lietuvoje” autorė, paramos lėšų pritraukimo ekspertė ir konsultantė, VUVM Strateginių verslo partnerysčių vadovė, yra sukaupusi unikalią praktinę patirtį tiek bendruomenių telkimo, tiek nacionalinės reikšmės projektuose, buriant verslo, savivaldybių bei privačių asmenų finansavimą.

Per savo daugiau kaip 15 metų sukauptą patirtį Lietuvos švietime: nuo savanoriškos veiklos, telkiant paramą gabių ar/ir socialiai remtinų jaunuolių studijoms, iki vadovavimo vienam iš švietimui dedikuotų fondų, įgyvendino ne vieną sėkmingą paramos telkimo iniciatyvą.

Savo profesinėje veikloje be paramos lėšų telkimo aukštojo mokslo projektams, konsultuoja nevyriausybines organizacijas, fondus bei kitas įstaigas paramos lėšų pritraukimo klausimais.